tEMA:
- Suglamžymo zona ir narvo konstrukcija
- Kūno medžiagos
- „Crashtest“.
Suglamžymo zona ir narvo konstrukcija:
Suglamžymo zonos – tai save laikančio kūno dalys, kurios buvo sąmoningai susilpnintos iki tam tikros krypties jėgų, nes buvo panaudotos lengviau deformuojančios medžiagos nei kitose kūno dalyse. Susiglamžymo zonos apima, pavyzdžiui, bagažinę arba priekinę dalį aplink variklio skyrių. Susidūrimo atveju susiglamžymo zonoje esantis plotas įlenks tam tikru iš anksto apskaičiuotu būdu.
Jėga, kuri veikia visą kūną, bus iš dalies sugerta deformuotų medžiagų. Lėtėjimas taip pat bus mažesnis, nes laikas, per kurį susiglamžymo zona tarsi įlenkia, sulėtina transporto priemonės greitį.. Taigi smūgis sugeriamas kiek įmanoma labiau, o tai apsaugo keleivius.
Aplink vidų, kur yra įsikūrę gyventojai, įrengta vadinamoji narvelio konstrukcija. Šios kūno dalies medžiagos yra tokios tvirtos, kad narvo konstrukcija sunkiai deformuosis stiprių susidūrimų metu. Keleiviai bus kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo suspaudimo susidūrimo ir apsivertimo atveju.
Toliau pateiktame paveikslėlyje parodytas VW Touran susidūrimo testas, aiškiai parodydamas, kaip susiglamžymo zona sugeria priekinį smūgį, o medžiaga aplink keleivius beveik nesideformuoja.
Transporto priemonėse, kurios dar neturėjo narvelio konstrukcijos, kėbulas aplink vidų per lengvai deformuosis. Pavyzdys matomas toliau pateiktame paveikslėlyje, kuriame VW Transporter T3 atliekamas susidūrimo testas.
Korpuso medžiagos:
Norint gauti glamžymo zoną ir narvo konstrukciją, gaminant automobilį buvo naudojamas medžiagų mišinys, kuris gali lengvai arba labai sunkiai deformuotis. Žemiau pateiktame paveikslėlyje parodytas ryšys tarp skirtingų medžiagų tipų.
- Plieninės narvelio konstrukcijos dalys pažymėtos raudonai. Šios dalys turi būti kuo stipresnės, kad apsaugotų keleivius susidūrimo atveju;
- Taip pat galinėse duryse randame itin tvirto plieno;
- Aplink variklio skyrių ir bagažinę buvo naudojamas didelio stiprumo ir vidutinio stiprumo plieno mišinys. Šios dalys susidūrimo metu lengvai deformuosis, suteikdamos mums susiglamžymo zoną;
- Galiausiai matome aliuminio buferio siją, kuri susidūrimo atveju lengviausia deformuojasi ir gali apsaugoti pėsčiąjį ar dviratininką;
- Interjere matome magnio dalį. Tai gali būti centrinės konsolės tvirtinimo laikiklis. Ši kūno dalis nepatyrusi jokių pažeidimų, todėl pagaminta kuo lengvesnė.
Avarijos testas:
Gamintojai privalo patikrinti naujų transporto priemonių saugumą atliekant susidūrimo testą. Transporto priemonė bandoma visais įmanomais scenarijais.
Iš to gauti duomenys rodo, kad kėbulas ir saugos sistemos gali apsaugoti transporto priemonės keleivius ir pėsčiuosius nuo sužalojimų susidūrimo metu. Svarbūs rezultatai – kėbulo deformacijos, vairo kolonėlė, apsauga aplink vaikišką kėdutę ir kt. Į automobilį dedami vadinamieji susidūrimo testo manekenai, su kuriais lyginama su žmogaus kūnu.
Avarijos testai yra įrašomi kameromis, kad būtų galima analizuoti vaizdus. Be žmogaus akies, vaizdus analizuoja ir kompiuteris. Tada sukuriamas avarijos modeliavimas: kompiuteriu galima dar detaliau analizuoti medžiagų deformaciją.
Susiję puslapiai:
